Kardinolas Erdő Komentarai

Jo Eminencijos kardinolo Péterio Erdő, Vengrijos primo, Eszertom-Budapešto arkivyskupo, pareiškimai dėl asociacijos "Nekaltosios Marijos Širdies meilės liepsnos judėjimas".

1. Citatos paimtos iš jo homilijos 2009 m. birželio 1 d. Máriaremete, per Sekminių šventę. "...Aš asmeniškai tikiu, kad šių metų pavasarį užbaigta Elžbietos Kindelmann dvasinio dienoraščio ir Maldos asociacijos taisyklės "Meilės liepsna" peržiūra yra gyvybę teikiančios Šventosios Dvasios ženklas. Šis judėjimas, vyskupams pritarus, dabar veikia daugelyje pasaulio vyskupijų, taip pat klesti ir čia, Vengrijoje, savo kilmės šalyje. Pastebėjome, kad jis atneša autentišką katalikišką dvasingumą ir pamaldumą Mergelei Marijai, visiškai atitinkantį katalikų tikėjimą. Tegul šis mūsų vyskupijoje suteiktas pripažinimas prisideda prie mūsų tikinčiųjų bendruomenės ir mūsų žmonių dvasinio atsinaujinimo. Šį šeštadienį (birželio 6 d. 11 val.) šį aprobaciją iškilmingai paskelbsime Kispesto Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčioje."
2. Kardinolo Péterio Erdő kalba Kispeto Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčioje (2009 m. birželio 6 d.) per dešimtąją nacionalinę Meilės liepsnos (Vengrijos) konferenciją.
   Kardinolas: Kardinolas: "Garbė Jėzui Kristui"
   Ištikimas: "Tebūnie Jis amžinai šlovinamas. Amen!"

"Labai dėkoju už jūsų pastoriaus ir "Meilės liepsnos judėjimo" vadovų malonius prisistatymo žodžius. Žinoma, Šventoji Dvasia veiks Bažnyčioje iki laikų pabaigos. Dažnai visa Bažnyčios bendruomenė priima įkvėpimus, kurie iš pradžių kilo iš visiškai atsidavusio ir giliai tikinčio krikščionio širdies. Ištyrę šiuos impulsus, apaštalų įpėdiniai galiausiai priima juos kaip Dievo dovanas visai Bažnyčiai.

Daugelį šimtmečių Bažnyčios institucija ir charizmos buvo suvokiamos kaip dvi skirtingos, tarsi viena kitai prieštaraujančios tikrovės. Priešingai, Bažnyčios istorija rodo, kad tikrai autentiškos charizmos (ypatingos Dievo dovanos, suteiktos tikintiesiems Bažnyčios labui) ir Kristaus valia įsteigta institucinė struktūra griežtai koreliuoja tarpusavyje.

Gražiausias to pavyzdys - religinių ordinų istorija. Didysis ordino įkūrėjas yra tikrai charizmatiška asmenybė, kaip antai šv. Jie buvo nepaprastas reiškinys savo epochoje. Bažnyčia taip džiaugiasi jų dvasingumo ir tos gyvenimo formos, kuriai jie atstovauja, verte, kad šaukia steigėjui: "Neišnyk". Norime, kad ši gyvenimo forma išliktų ir ši charizma išliktų Bažnyčioje. Taip vienuoliniai ordinai ir jų charizma tampa institucinės Bažnyčios dalimi.

Pasakysiu dar daugiau. Bažnyčios istorijos keliu keliauja pats Kristus, Jo asmuo ir Jo misija. Jėzus sakė savo mokiniams: "Kaip mane siunčia Tėvas, taip ir aš jus siunčiu". (Jn 20, 21) Todėl Bažnyčia žemėje kaip regima bendruomenė tęsia Kristaus misiją. Vadinasi, Bažnyčia nėra vien išorinė žmogiškoji organizacija. Veikiau ji gyvena pasaulyje. Be to, Bažnyčia nėra tik kokia nors nematoma, paslaptinga malonės tikrovė. Ta pati Bažnyčia yra ir nematoma tikrovė, ir regima visuomenė. Tai nėra du skirtingi dalykai. Kartais žmogiškasis trapumas ir žmonijos istorija sukuria kliūtį. Tačiau tam tikru istorijos momentu Bažnyčioje atsiranda kažkas gražaus, nauja Bažnyčios galimybė. Tikiu, kad tai pasakytina apie "Meilės liepsnos judėjimą".

Tikinti moteris Elžbieta meldžiasi ir girdi balsus savo sieloje. Ji suvokia, kad šie nuostabūs balsai sklinda iš Mergelės Marijos. Niekas neklausia - nes tai nėra svarbu - kokio pobūdžio yra išgyvenimai, kuriuos ji aprašo savo dvasiniame dienoraštyje. Ne tokios užduoties Bažnyčia ėmėsi šiais teismo metais. Ji nebandė įžvelgti kokio nors ypatingo įvykio ar antgamtinio reiškinio. Tai, ką mes giliai ir rimtai tyrinėjome, yra žinios turinys.

Nors Vengrijoje dar negalėjome oficialiai spręsti šio klausimo, šis dvasingumas paplito daugelyje pasaulio šalių ir davė teigiamų vaisių. Prieš priimdami šį sprendimą Budapešte, kalbėjomės su vyskupais, kunigais ir žmonėmis iš kitų šalių. Taip pat kalbėjomės su sielų ganytojais savo šalyje. Jie paliudijo, kad Meilės liepsna duoda vaisių atskirų žmonių ir bendruomenių gyvenime. Šie liudijimai buvo labai teigiami, o mes žinome, kad geras medis duoda gerų vaisių.

Po to įsteigėme komisiją. Įvairūs kunigai išnagrinėjo rašytinius dokumentus, įskaitant patį Dvasinį dienoraštį, dokumentus, gautus iš fondų už Vengrijos ribų, ir vietinių vyskupų daugelyje pasaulio šalių (nuo Brazilijos iki Meksikos) suteiktus pripažinimus šiam judėjimui kaip privačiai tikinčiųjų asociacijai. Vos prieš kurį laiką šis tyrimas buvo baigtas. Jo pabaigoje mūsų Bažnyčia pripažįsta autentiška, atitinkančia katalikų tikėjimą, visą Dvasiniame dienoraštyje pateiktą medžiagą. Be to, ši arkivyskupija mano, kad šios bendruomenės veikla, gyvenimas ir regulos atitinka visa tai, kas būdinga dvasingumo judėjimams ir autentiškoms Katalikų Bažnyčios bendruomenėms.

Šiuo metu visa Bažnyčia gauna šią charizmą kaip Dievo dovaną. Užuot pamiršę šią dovaną, turėtume ją padėti ant žibintuvėlio, kad ji apšviestų viską namuose. Jau matydami malonės poveikį, išlietą daugelyje kitų šalių, meldžiamės, kad ši charizma nušviestų visą Vengriją. Dėl šios priežasties paprašiau arkivyskupo kanceliarijos vyresniojo direktoriaus perskaityti šį dekretą."